Anksčiau širdies ritmą matuojančius įtaisus rinkdavosi ir dėvėdavo daugiausia sportininkai. O pastaruoju metu jie gerokai pinga ir paprastėja, tad išmaniosios apyrankės bei išmanieji laikrodžiai ima sparčiai populiarėti tarp paprastų gyventojų. Nors tokie prietaisai gali būti tinkami vidutinio širdies ritmo sekimui, tačiau absoliuti dauguma tokių įtaisų nėra tinkami vertinant širdies ritmo variabilumą (ŠRV):

  1. Tokie įtaisai beveik visada yra skirti žmogaus aktyvumo sekimui, o judant (sportuojant) duomenyse gerokai daugiau triukšmo. Norint kuo tiksliau įvertinti širdies veiklą, užrašytuose kūno duomenyse turėtų būti kaip galima mažiau trikdžių. Tad pageidautina, kad žmogus nejudėtų, net nekalbėtų. Žinoma, siūlymas nejudėti nėra kraštutinis – kvėpuoti leistina.
  2. Įtaisai skirti širdies ritmo dažniui, o ne ŠRV vertinimui: sportuojant (kai širdies ritmas didelis) ŠRV praktiškai nebelieka ir tiesiog nėra prasmės vertinti ŠRV. ŠRV prasminga matuoti žmogui esant ramybės būsenoje.
  3. Absoliuti dauguma įtaisų pateikia ne tą akimirką esantį momentinį širdies ritmą, o jį suvidurkina per kelioliką sekundžių ar net per visą minutę! To nežinodami, jūs galite manyti, kad jūsų širdies ritmas svyruoja vos iki kelių vienetų (matuojant kartais per minutę), nors iš tiesų netgi per kelias sekundes jūsų širdies ritmas gali sulėtėti ir po to vėl pagreitėti per dešimtis vienetų (matuojant kartais per minutę).
  4. Dėl vidurkinimo nežinote, ar įtaisas tikrai aptinka visus širdies dūžius, o daugumai ŠRV vertinimo būdų reikia, kad analizuojant būtų aptiktas kiekvienas širdies dūžis.
  5. ŠRV vertinimui reikia žinoti ne širdies ritmo dažnį kartais per minutę. ŠRV vertinimui ypač svarbu kuo tiksliau išmatuoti laikus tarp širdies dūžiųsvarbi kiekviena milisekundė! Moksliniams bei medicininiams tikslams tam registruojama elektrokardiograma bent jau 1000-čio kartų per sekundę nuskaitymo dažniu. Nors širdies ritmui nusakyti 1–2 k/min paklaida yra maža, bet išreiškus skaičius laiko atstumu milisekundėmis, paklaida gali tapti didžiule, ypač esant lėtesniam širdies ritmui (virš keliolikos ar net virš 20 ms!):
    50 k/min = 1200 ms
    51 k/min = 1176 ms (skirtumas per 1 k/min atitinka 24 ms!)
    52 k/min = 1154 ms (skirtumas per 1 k/min atitinka 22 ms!)
    ...
    120 k/min = 500 ms
    121 k/min = 496 ms (skirtumas per 1 k/min atitinka 4 ms)
    122 k/min = 492 ms
  6. Metodas, kuris naudojamas populiariose širdies ritmo matavimo funkciją turinčiose išmaniosiose apyrankėse ar išmaniuosiuose laikrodžiuose, yra fotopletismografija, t.y. širdies ritmas nustatomas pagal šviesos pralaidumo audinyje pokyčius, taip vertinant kraujo pulso bangų sklidimą. Žinoma, pritaikius šiuolaikinius sudėtingus algoritmus galima išgauti gerus ir buitiniam naudojimui tinkamus širdies ritmo rezultatus. Tačiau fotopletismografija negali tikslumu pavyti ir pralenkti laiko tarp širdies dūžių išskaičiavimo iš elektrokardiogramos.
  7. Įtaisai dažniausiai dėvimi ant riešo, o riešas yra prastokas pasirinkimas fotopletismografiniams matavimams.

Nepaisant to, išties galima rasti įtaisų modelių, kurie skaičiuoja laikus tarp atskirų širdies dūžių. Kai kurie iš tokių modelių (pvz., kai kurie Garmin modeliai) pateikia tik abstraktų streso įvertį pagal ŠRV, tačiau neleidžia naudotojui matyti laikų tarp širdies dūžių ir ŠRV duomenų. Kai kurie kiti (pvz., Apple Watch) pateikia apibendrintą ŠRV rodiklį, tačiau nepateikia tikslių laikų tarp širdies dūžių. Kai kurie kiti modeliai pateikia informaciją apie laikus tarp širdies dūžių ar bent ŠRV. Kai kurie specializuoti įtaisai (pvz., Whoop, iThlete, Heartmath) naudoja savitus protokolus, tad jie suderinami tik su tų gamintojų programine įranga. Laimei yra standartizuotas Bluetooth protokolas informacijai apie laikus tarp širdies dūžių perduoti, tačiau jis sėkmingai įgyvendintas vos keliuose įtaisų modeliuose. Patyrinėjus tokių įtaisų siunčiamus duomenis aiškėja, kad kai kurie modeliai prastai apskaičiuoja laikus tarp atskirų širdies dūžių (Mio alpha, Scosche Rhythm+), o kai kurie kiti modeliai tą daro gerai (pvz., Scosche Rhythm24, Zoom HRV, PulseOn, KYTO, CorSense). Vieną gerai laikus tarp širdies dūžių apskaičiuojantį modelį galite įsigyti arba išsinuomoti. Tikėkimės su laiku tinkamų įtaisų atsiras daugiau. Jei norite labai gero ŠVR matavimo tikslumo ir jūsų piniginė leidžia, pasvarstykite apie diržą, kuris apskaičiuoja R-R intervalus (laikus tarp atskirų širdies dūžių) iš elektrokardiogramos ir ją siunčia Bluetooth ryšiu (pvz., Polar H10, Polar H7, Wahoo TICKR, Suunto Smart Belt).

 

Taip pat siūlome skaityti anglų kalba apie retus modelius (ne tik išmaniuosius laikrodžius bei apyrankes), kurie siunčia RRI duomenis per Bluetooth: